Nerimo žmonės

Fredriko Backmano (g.
1981 m.) debiutinis romanas „Gyveno kartą Uvė“ tapo tikra sensacija ne tik
gimtojoje Švedijoje, bet ir daugybėje šalių. Dabar rašytojo bibliografijoje –
jau devyni romanai, išversti į daugiau nei 25-ias kalbas, o jo knygų parduota
15 milijonų egzempliorių. Lietuviškai išleista „Gyveno kartą Uvė“, „Močiutė
siunčia linkėjimų ir atsiprašo“, „Čia buvo Brita Marija“, „Lokių miestas“, „Mes
prieš jus“.

Planas buvo paprastas: apiplėšti banką ir dingti su
pinigais. Bet, kaip žinia, planai turi kvailą savybę sugriūti. Taip ir šįkart: negavus
pinigų teko slėptis atsitiktiniame ir, kaip greitai paaiškėjo, parduodamame
bute. O ten – koks sutapimas! – būtent tuo metu vyko atvirų durų diena. Žmonių atėjo
nedaug, tad banko plėšikas priėmė vienintelį logišką sprendimą – visus paimti
įkaitais.  

Žinant istorijos pabaigą, galima neabejotinai teigti, kad
tai buvo klaida. Bet juk tų žmonių nelaimingasis plėšikas nepažinojo ir
negalėjo nutuokti, į ką veliasi. Tarp jo paimtų įkaitų –pensininkų porelė,
desperatiškai besigriebianti veiklos, kad tik nereikėtų galvoti apie santuokos
problemas; turtinga banko vadovė, besirūpinanti tik savimi; šeimą kurianti
jauna pora, nesutarianti absoliučiai jokiu klausimu; beveik devyniasdešimtmetė
senolė, kuri gyvenime matė jau viską ir tikrai nekrūptels dėl kažkokio niekingo
į veidą nukreipto pistoleto; buto tualete užsibarikadavęs neaiškus tipelis ir
žioploka agentė. Iš lėto slenkant valandoms, plėšikui ima aiškėti, kad atsidūręs
šiame bute padarė didžiausią gyvenimo klaidą...

Šiame F. Backmano romane skaitytojai ras viską, dėl ko dievina
šį autorių: neprilygstamą stilių, lengvai ir išmintingai narpliojamus sudėtingiausius
gyvenimo klausimus ir iš kojų verčiantį humorą.

„F. Backmanas ir vėl
puikiai pagauna žmogiškosios būties esmę ir prasmę. Protingas ir jaudinantis
romanas, priversiantis jus ir juoktis, ir verkti.“ – Washington Post 

„Naujausias F. Backmano
romanas yra tobulas viduriukas tarp giliamintiško įžvalgumo ir ties absurdo riba
balansuojančio humoro. Knygą perskaičiau su šypsena lūpose ir ašaromis akyse.“
– USA Today